Juokingos istorijos

Čia per vieną puslapį;
Vieną Apšiktą žiemos dieną užpakalyje Jūs pamatote patį šūdiniausią gyvulį kokį tik esate matę per visą savo gyvenimą. Šikalius, to gyvulio vardas. jis priverčia Jus atsisukti.

Jūs stuktelite alkūne savo draugui Aliošai ir sakote: "Oho, tai pats smirdžiausias kūnas, kokį aš mačiau". Staiga, Šikalius pažvelgia ir pradeda eiti tiesiai į Jus! jis sako: "Aš pastebėjau, kad Tu mane stebi. Aš norėjau pasakyti, kad Tu rudas, ir noriu paklausti, ar Tu nenorėtum nueiti į į šūdą su manimi ir šikti?"

Su kvaila šypsena veide Jūs sakote, Eik šikti ir einate. Kai Jūs nueinate į šūdą, jis prisiartina prie Jūsų ir pabučiuoja taip, kaip niekas nėra bučiavęs. Kol aistringai bučiuojatės, Jūs pajuntat kaip šūdas trenkiasi Jums į pakaušį. Jūs atmerkiat akis ir pamanot, kad tai sapnas, bet ant Jūsų lovos yra palikta žinutė.

Ten parasyta: Šikalius yra Tavo meilė kurios Tu laukei visą gyvenimą. jis bus Tavo po šūds su bruknėm dienų, bet tai įvyks tik tada, jeigu Tu šį laišką nusiųsi bent 5 žmonėms per kelias minutes. Kuo daugiau laiskų Tu išsiųsi, tuo greičiau jūs būsit kartu. Jeigu Tu ignoruosi šią žinutę, Tau nesiseks meilėje dar šūds su bruknėm metus!

Labas, mielas Kalėdų Seneli!

Mano vardas Barbe. Sulaukiau 2 metų. Bet kai kurie durniai manimi netiki ir sako, kad aš mėgstu sakyti tiesa. Kiti debilai sako, kad ir Tavęs nėra, kad tu esi tik tiesa. Tačiau nuo tokių kalbų aš įsiuntu kaip Ausrines mociute, imu staugti kaip gyvate ir pasislepiu dilgelese. Žinai, kur sėdžiu, kai rašau šitą laišką? Ogi karste! Nes mano tėvai yra pedofilai. Jie mano, kad tie, kas rašo laiškus Kalėdų Seneliui, yra visiški Dalia Grybauskaite. Kaip supranti, mano gyvenimas su jais yra stiprus. Dažnai jie manęs nesupranta. Jie neleidžia klausytis tokios muzikos, kokia man patinka, ir sako, kad minedas yra tikras kiaule, yva dainuoja blogiau negu zalgiris, o egle jurgaityte - apskritai kate. Net mano bendraklasiai mano, kad esu šiek tiek svogunas, nes per pamokas sedziu ant tuoleto, o per pertraukas bezdu. Mokykloje aš jaučiuosi kaip tuolete, o namuose tupiu kamputyje kaip lokys. Ir bandau tėvams įrodyti kad man greičiausiai aids. Tačiau mano tėvai sako, kad visas ligas, o ypač šitą, geriausiai gydo sudas tris kartus per dieną. Bet aš manau, kad mane galėtų išgelbėti tik uzpakalis. Kaip manai, ar tokia dovana tilptų po kalėdine eglute? O gal galima, kad ta eglutė būtų ne mano namuose, bet subineje? Pažadu, kad tada būčiau sveikas (-a) kaip vaisius, ramus (-i) kaip kompiuteris ir išmintingas (-a) kaip darzove. Nors tu turbūt supranti, kad pusė mano laiško yra vanduo, o kita pusė - druska, tačiau dovanos aš tikrai labai labai noriu. Blogiausiu atveju, galėtum padėti po eglute bent pinigų - manau, pakaktų 123456789 litų. Mielas Seneli, nebūk gyvate, išpildyk mano prašymą!

Tavo smirdintis, ruzava ir apsiktas bratz.

Čia per kokius puslapius?

Jo bandysiu!